valia


valia
1 valià sf. (2) K, Š, Rtr, LzŽ; R150, Sut, N, LsB312, L, APhIV154, OGLIII283 1. gebėjimas apsispręsti, sąmoningai tikslingai atlikti vienus veiksmus ir susilaikyti nuo kitų; gebėjimas pasirinkti ir siekti tikslo: Valià yra žmogaus apsisprendimo galia FT. Antras minties svarbus pažymys yra tas, kad ji susidaro ne be mūsų valios J.Balč. Tvirtos, silpnos vãlios žmogus . Geležinė (plieninė) valià NdŽ. Tvirta, vyriška valià NdŽ. Žmogus su valià NdŽ. Vãlios jėga . Vãlios trūkumas . Vãlios tvirtybė yra didė galybė J.Jabl. Bat ant viso stiprą pastatymą ir vãlią nepakrutinamą turite turėt DP12. Nes ir žodį savą šventą ižsėjo po visą pasaulį ir kiekvienam žmogui davė išmintį, atminimą ir vãlią DP385. Viešpatį Dievą vadinam dvasia dėl to, jogei tur protą ir valią, o netur kūno M.Valanč. 2. B576, H180, P, N, Sch101, KBII92, K teisė ką daryti, veikti, tvarkyti, valdžia, galia: Kieno jam duota tokia valia? Žem. Būti kieno vãlioj NdŽ. Iki aš gyvas, mano valià Dkš. An ko turi vãlią, tą spaudžia Lbv. Jie turi vãlią, tai jie daro, ką nori Jnk. Aš vienas: ką aš noriu, tą darau – mano valià Skdt. Aš savo vãlioj gyvenu Dglš. Daug te neleisdavo niekur, pririštas prie ūkės, negi savo vãlioj gyveni Sb. In savo kiemo neturì vãlios Lz. Aš jau in nieko neturiu vãlios Dglš. Jų valià: kap nori, tegu tep darosi Pun. Seniau tėvų valià buvo Mžš. Moma an dukteres turi vãlią Dkk. Nu jau gražiau gyveno [šeimos], matai, tėvo valià buvo Č. Mum bagoto nereikia, reikia iš biednų, ka tik mūsų valià būtų Slm. Tėvas paveda dukterį žentu, atduoda jo vãlion Kpč. Aprašo viską žentu, bet kad senio būt valià Srj. Kito vãlio[je] sunku gyvent Ėr. Gyvent gerai, tik ką žmogus neturì savo vãlios Nmč. Visa mūsų, visa mūsų, tik valià nebe mūsų Šmn. | Vaikų dabar valià didesnė kaip tėvų Antš. An to menko žmogaus tura visi vãlią – kaip nora, teip daro, i gana End. An kito vãlios nuvažiuosi gyvent [pas vaikus] Žl. Ponai vãlią turėjo, negalia žmogus nieko daryt Kri. Į jo vãlią buvau – turėjau klausyti Rsn. Kas duotum mun vãlią, aš anus sutvarkyčiu Lk. Motriška tura vãlią – nebžino ką daranti Krš. Boba ka pagauna vãlią – ir blogai Trk. Aš turėjau pinigus savo vãlioj Pl. Jos pasoginis arklys, tai ant arklio turia vãlią Slm. Ne tokis aš tėvas, kad vaikas iš mano valios išeitų V.Krėv. Karaliai savo valios netura, įstatymais yra suvaržyti S.Dauk. Jis (valdovas) turėjo savo valioje daug šalių ir turtų L.Dovyd. Paprašyk, kad aš an žuvelės turėč vãlią ir su ja plaukyč (ps.) Ds. Valdyk, žentuž, dukrytę, dabar ji tavo vãlio[je] yr MitIV341. Teip tu drebėsi, kai laps virpėsi, kad mano valioj būsi KlvD96. Matau varge užguitą mažametę, likimo atiduotą valiai svetimų J.Aist. Neduokiem [i](neduok manęs) valiona neprietelių mano BPs27,12. Būk valia tavo kaip danguj, teip ir žemėj PK9. Ta byla pareitisi valiosp tėvo MT227. | prk.: Kai tautos dvasinės jėgos nebepuoselėjamos, jos išsigimsta ir turi pasiduoti likimo valiai . Tegu šąla: jo (speigo) laikas, jo valia BsMtII215(Ldvn). Nebtura [alkoholikai] vãlios an savęs – liga [gerti] reikalauna Šv. ^ Kieno galia, to ir valia J.Jabl. Be valios nėra galios PPr169(Šll). Kieno valia, to ir dalia (galia Snt) VoL454(Klvr). Kieno valia, to ir tiesa (teisybė B576, M) CII1119. Jų ranka – jų valià Mžš. Turi vãlią in savo spalių OZ61, Ds, Ant. Valià i dalia (daryk, ką nori) Švnč. Vis[a] yra Dievo valio[je] VP50, S.Dauk. Kai pasėja, Dievo valià: kap bus, i bus – snigs, lis Švnč. Niekas nenukentėjo – valià Dievo Krt. Atsiduok Dievo vãliai – kaip būs, taip Krš. Nu Dievo vãlios neišbėgsma Lk. Dievo valià šventa: kaip Dievas duos, tai teip ir bus Slm. 3. H193, K.Būg jėga, stiprybė, galia: Savo valià neperneštai, jei Dievas mielas nemačytų DrskŽ. Bei ta žvėris turėjo keturias galvas ir jam tapo valia (macis) duota BBDan7,6. 4. P, Tat, Cp, Kpč, Antš noras, pageidavimas: Ligonio paskutinė valià . Iš geros vãlios NdŽ. Piktos vãlios žmonės NdŽ. Neverčiamas, geros valios SD122. Paklausau, jo valią darau R422. Teikiuos, gerą valią padarau R402, 542. Savovalnykauju, savo valia elgiuos R402, 542. Ant savo vãlios gyveni: ką tu nori, tą valgyk Ps. Anas an sa[vo] vãlios (nevaržomas gyvena) Žrm. Savo vãlioj užūginti vaikai Dglš. Čia tavo vãlios darbas: kad nori, eik! Alk. Vãlios darbas, vaikeli: nei stabdau, nei varau, daryk, kaip nori Up. Gali ir savo atiduoti… čia valios darbas Žem. Sakiniais mes darome kokį sprendimą arba reiškiame valią J.Balč. Esamojo laiko formomis, kaip ir liepiamąja nuosaka, gali būti reiškiami labai įvairūs valios atspalviai LKGII86. Valios naudininkas J.Jabl. Jei kas negerai, nesirūstink. Ne iš blogos valios P.Vaičiūn. Savo valià jie negali teip daryt Grš. Tavo valià, vaikel, daryk, kaip nori Sdk. Sutarė tėvai tę be jo (sūnaus) vãlios ir ruošia veseilią Sn. Tegul manę nevaro – kap eisiu, tai savo valià išeisiu Pv. Nejau jis savo valià tep daro? Vrn. Kap Dievas duos, nieko nepadarysi savo valià Švnč. Y[ra] iš blogos vãlios tokie darbai Trk. Ataduok … gera valia, o kad neduosi, bus blogai BsMtII105(Sv). Jei iš geros valios – aš su tavim šoksu, o kaip tik supyksu, visą subadysu! BsO74. Turime tiktai vieną dūšią, o tris galybes jos: išmintį, atminimą, vãlią arba norą DK27. Kelias mūsų yr valià, širdis, noras ir geidimas mūsų DP30. Žodį tavo platink, valią tavo šventą pildyk 242. Šitai yra valia to, kursai mane siuntė BPII14. Tasai tad Dievui tarnauja, kursai daro vãlią ir prisakymą jo DP331. Turime … vãlią ne mūsų, betaig Dievo daryt DP543. Tes (teesie) pakajus jo valios klausantiemus PK157. Idant jūs papildyti būtumbit pažinimu valios jo VlnE126–127. Betaig ne mano valia, bet tavo tenusiduost VlnE190. Nes jų buitis yra galybėj Dievo, kuris iž geros valios aba liuosai … ažulaiko SPI80. Gera, maloninga Dievo valia nusiduost ir be mūsų maldos Vln22. Ana su gera valia ir viera teip padarė MP123. Teip Dievo noras o valia yra, todėlei nebijok WP117. Nesa anys kožną rytą atnešdavo savo geros valios dovaną jopi BB2Moz36,3. Katras tų dviejų [sūnų] padarė tėvo valią? SkvMt21,31. | prk.: Mozolis kartais gera valià prapulna Nmk. ^ Vilkų valia yr avis gaudyti BPII60. Be Dievo valios nė plaukas nuo galvos nenukris KrvP(Erž, Ds). Be Dievo valios nė žvirblis nuo stogo nenukrinta I.Simon. 5. B, BzF21, Cp, L, Rtr, Š, 107, , FrnW, laisvas pasirinkimas, nesivaržymas ką daryti, laisvai elgtis, laisvė: Paveliju, valią duomi R125, 165. Valioj užaugau N. Nebaudė dukters, ale davė vãlią, ir stojos negerai J. Kadaise vãlią turėjau NdŽ. Čia yra valios ir vietos kūrybai Vaižg. Nieko, Dievuliau, neturiu vãlios DrskŽ. Augo vãlio[je], jokio darbelio nedirbo Tl. Vãlios neištūrėjo [pas motiną], nevalią reiks ištūrėti [išėjus už vyro] KlvrŽ. Vãlioj, raskažiuj augus, kad pareis į vargą, neliausis Škn. | A vãlios (mėgstantis dykaduoniauti) ansai žmogus, a darbo? Krš. Išduoda bilietus – ir turi vãlią medžiot Dbč. Iš didelios vãlios vaikai išeina iš kraštų Krš. Vis par vãlią, par išdykumą jaunūmenė tokia yr Šauk. Neturėjo jokios vãlios – ką pasidarė tik pribėgdama Pun. Kumet jauna buvau, neturėjau vãlios, reikėjo vaikus auginti Klk. Pas anytą neturėjau vãlios sausos duonos atsilaužt Alv. Mokykloj tai lietuviškai nepakalbėsi [caro laikais], o kai tarp saũ tai mūsų valià, mes ruskai nemokėdavom, kurgi mes suskalbėsma Pl. Kai jauna, kaip misliu, dirbdavau, visa valià: padirbai padirbai – ir turi liuosą laiką Slm. Ir langai ataviri, ir durys ataviros, tada jiem (uodams) valià Kp. Valužè guliau, valužè kėliau, valužè darbus dirbau LB15. Valioje gimiau, valioje užaugau, o užgi nevalninko nutekėjau B380. Vargo mergelė jau pietus neša, vãlios mergelė dar nesikėlus DrskD192. Par tetušėlį vãlią turėjau, kolei norėjau, tolei gulėjau JT469. Jei mano būsi, valẽlėn būsi (d.) DrskŽ. Vai kad aš augau pas motinėlę, valios darbelius dirbau BsO346. Oi valioj valioj valioj paaugau, vargelio neturėjau (d.) Sln. Oi, kad aš augau pas tėvužėlį, valužės neturėjau LLDII51. Kelsiu vartus liki galo, duosiu žirgui visą vãlią JV79. Neverk vartų ligi galo, neduok žirgui visos valios D7. O ir supyko jaunas bernelis, leido žirgą į vãlią JV69. Dievas … nė vienam vãlios ką norint daryt neatima DP519. Vladukas geras dar vaikas, kol namie buvo, o po tuos dvarus … valios tik prisirinko Žem. | Žolė gavo vãlią (sužėlė), parravėk! Pj. ^ Iš didelės valios įkrinta į nevalią PPr190(Tl). Duok tau vãlią, pats krisk į nevalią End. Duok vaikui vãlią – pats būsi nevalioj An. Pats sau duosi valią, greit praleisi ir tėvo dalią LTR(Dglš). 6. buvimas neuždarytam, nepririštam, galėjimas laisvai judėti, laisvė: Ažkrutinėja gerai [kalėjime], tik ką vãlios nėra Švnč. Kam tuos arklius raišiot, tegul vãlioj būva Ėr. Ašiai dabar kiaules ant laisvos vãlios paleidžiau, ir tegu ganos Trgn. Katarie šunes an vãlios (palaidi), tai nepiktūs Aps. Šunys visi buvo vãlio[je], nu reik atsiginties Klk. I buvo vãlio[je] didelė kalė Akm. Vãlios (jodinėjimo) arklys, jaunas nemokytas, i neina pakinkytas Rdn. Tvarte radau visus gyvulius vãlio[je] Škn. Ejau pati leist vãlio[je] šunį Žg. To žuvytė prašo: – Leisk vãlio[je]! (ps.) LKT265(RdN). Kad tik atrandi, tai ir jau nepaleidi [gyvatės] vãlioj Svn. Žmogus, išnešęs vilką nuo strielčių, paleidė ant vãlios BM35(Slm). Išleidėm [viščiukus] – visi nori ant vãlios Švnč.
◊ abì valì bet kaip, nesvarbu kaip: Katraip reikia pasielgti? – Abi vali J.Jabl.
Diẽvo vãliai (ant Diẽvo vãlios) sakoma, kai be priežiūros kas paliekama, nerūpestingai padaroma: Paliko an Diẽvo vãlios [bites] – skurdu žiūrėt Sdb. Susibarė su vyru ir išlėkė iš namų, o vaikus paliko Diẽvo vãliai Skrb. Tai kurgi, sakau, tą kumelę dėsma, ar ganysma parnakt, ar paliksma an Diẽvo vãlios, ar vesma namo? Kpr. Kai ant Diẽvo vãlios auga, kiek išauga, tiek užtenka Alz. Pasėjo, kaip sako, an Diẽvo vãlios – mėšlo niekas nėr vežęs an tų kviečių . Aprūkau [su verba] karvę, avis ir atiduodu Dievo valiai, kol aš bažnyčioj Gdr. dúokite vãlią iš tiesų taip: Tai daug žmonių. – Dúokit vãlią! Skr.
iš gerõs (iš gražiõs Al) vãlios Ėr, Pc, Kpr savaime.
į valiàs išeĩti (išsiléisti) NdŽ išdykti, pasileisti: O ką dirbs Gustis, gal į valias išeiti ir tapti vėjo votegu M.Valanč. Išsileido į valiàs [vaikas] Kl. Matyt, ka par gerą vyrą turėjo ir išẽjo į valiàs Trg.
į vãlią; į valiàs pakankamai, užtektinai: Duonos į vãlią, užtenka Krš. Laisvo laiko turėjau į valias A.Vencl.
į vãlią (į valiàs) léisti (išléisti, paléisti) nedrausminant auginti dykūnu: Vaiką į valias išleido (visą valią davė, valiūku išaugino) J.Jabl. Motyna leidžia vaiką į vãlią J. Ing vãlios vaikai paleistì DrskŽ. Kam vaiką taip į valiàs leidi? Vkš. Lig mažus išleido vaikus į vãlią, dabar patys gailias Užv. Poškos žmonys buvo išleisti į valiàs Skdv. Tą vieną dukterį turiu, tai truputį išleidau į valią LzP. Vaikai, leisti į savo valią, užgėdina motiną savo M.Valanč. Tik duok vãlią paršui, tai tuo akis kabina LKT163(Rs). Jo paleisti vãlioj vaikai – plaukia par visą kaimą Slm. Reikė manęs jaunos valelėn neleisti TDrIV66(Kb). Bet jei paleiste juos (vaikus) valion, žinokite tikrai, jog atšips dantes jūsų ir bus didis sopulys dūšiai jūsų DP65.
ikì vãlios užtektinai: Išsikalbėjo iki valios apie arklius, jomarką, mainus Žem. Svarbiausia jai dabar buvo duoti iki valios išsiverkti J.Mik. Šalčnyke pabūsiu iki vãliai Dv.
iš gerõs (iš gražiõs Al) vãlios Ėr, Pc, Kpr savaime; be priežasties: Iš gerõs vãlios pradėjo skaudėt Dkš. Pirštą pradė[jo] sopėt iš gerõs vãlios Pv. Ar kojai te ką padarė, ar jy te iš gerõs vãlios pradėjo sopėt Krok. Kursai ižg geros vãlios užgimė, galybe teipajag geros vãlios savos numirs DP590.
iš vãlios pamažu: Aš iš vãlios laidau karvę Dv. Eik iš vãlios (iš po valios), kad nepailstum Alk. Jis viską iš vãlios dirba . Akėdamas arklių nevyk smarkiai, tegul eina iš vãlios Mrj. Iš vãlios ark Ūd. Per tiltą reikia važiuot iš vãlios Lp.
iš po vãlios Alk pamažu: Iš põ vãlios dieną nueisiu Vlk.
kad taũ vãliai toks nepiktas keiksmas: Mašina pakratė, ka taũ vãliai! Aps. kójoms vãlią dúoti bėgti: Matyt, kad jis davė kojom valią į karklynus Krn. I mes keturi buvom vyrai, ale dẽvėm kójėms vãlią Žr. Atsisveikino su šeimininkais ir davė kojoms valią LzP.
liežùviui vãlią dúoti liežuvauti: Tam i galva ant pečių, ka liežuviui valios neduotum LTR(Vdk). Kas liežuviui duoda valią, tas pats įkliūva į nevalią LTR(Rm).
niẽko vãlios jokios naudos: Netiesk takų, tik susirubuliuos, ir tiek – niẽko vãlios Trg. Pintys auga ant šakų – niẽko vãlios nėr Erž.
rañkoms vãlią dúoti mušti: Liežuviu gali plakti, bet rankom neduok valios S.Dauk. Neduok rankom ir zlasčiai vãlios! Ign.
×sylà valià labai daug, sočiai: Syla valia šieno yra J.
vãlią dúoti (atidúoti, įdúoti, padúoti)
1. leisti nevaržomai elgtis: Aš tau daviau didelę valią MitVI67(Mrc). Jau ka jam vãlią dúok, tai eitų galvom Graž. Kaipgi tėvai šiteip dúoda jum vãlią?! Č. Mama dãvė vãlią šokt Pl. Nereikia vaikam valià dúot Aln. Pirmu įduoda visą vãlią [vaikui], o paskuo i nebsuvaldo Ms. Nepaduok vãlios iš karto [vyrui], ant savo bent kiek pastatyk Slm. Vaikui šitam visa valià paduotà Ant. Dúosi vaikui vãlią – tau nuo galvos plaukus nuraus . Dúok vãlią, tai bus [vaikų] pilna gryčia Dkk. Valià atiduota, vežk [šieno], kiek nori Mžš. Ir piktus koravot bei baust tau įdavė šoblę, bet teisiuosius kirst ir durt tau nedavė vãlią K.Donel. Dievas davė dalią, tik mamytė vãlią nedavė Plut.
2. palikti netvarkomai eigai: Netaisiau nieko [dantų], daviau vãlią teipos, tai ką gi – išlėkė beveik visi, šitos šaknys išlakstė Antš. Idant kantrūs būtumbim, norus mūsų sutrintumbim, neduok valios mūsų kūnui PK118. Pradėjo gyventi darbu, net naktimis planavo, davė valią fantazijai . Aš per daug nesidarbuoju – kartais net per daug duodu valios savo tinginiui . Duoti ašaroms vãlią NdŽ. O tu jam (nusidėjimui) valios neduok BB1Moz4,7.
vãlioje léisti nedrausminant auginti: Léisk jį vãlio[je], tai jis kaži ką išdaris Grž.
vãlios paũkštis (gývolis) End, Krš apie išlepėlį, dykaduonį: Tėvai kalti – vãlios paukščiùs augina Ms. Vãlios paukštẽlis buvai – nemoki daba kiaulių šerti Šauk. Vãlios paũkščiai dabar jauni – eina, kur nori Bb. Kitą kartą teip nebuvo, kaip daba kad vaikai y[ra] vãlios gývoliai Yl. Vaikai yr vãlios gyvolẽliai – nė kokio vargo nėr matę Lnk. Ar tokie valios paukščiai imasi mokslo! Kas jiems galvoj! LzP. víena valià (vienojè vãlioje)
1. Kos152,180, JIII181, Rm, Grz be paliovos, be perstojo, tuo pradėjimu: Kad skùbė mest [šieną] víena valià, tik švilpia švilpia Slm. Varo vienu aidu, víena valià Sug. Víena valià baras ir baras Ds. Ūžia šito ausė víena valià Sug. Velnias šaukė víena valià ir plėšės MitI85(Prk). Ją te slaugo, o jy vienõj vãlioj rėkia Slm. Siuvėjas … pradeda sukirpt, rėžyt, siūtie víena valià Jrk97.
2. Skrb nuolat, dažnai: Vienõj vãlioj anas an mus ažeina ir ažeina Trgn. Tos mašinos víena valià, víena valià eina Rd.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • Valia — puede referirse a dos personas: Walia, rey visigodo. Valia, personaje ficticio de la trilogía Memorias de Idhún. Esta página de desambiguación cataloga artículos relacionados con el mismo título. Si llegaste aquí a través de …   Wikipedia Español

  • valia — valià 2 prv. Ar valià taip el̃gtis? …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • valia — statusas T sritis švietimas apibrėžtis Gebėjimas siekti tikslo įveikiant vidines kliūtis. Šio siekimo tikslas yra aukščiausias motyvas, kurį palaiko žemesnio lygio pažintiniai ir emociniai motyvai. Tikslas lemia vidinį intelektinį veiklos planą,… …   Enciklopedinis edukologijos žodynas

  • valía — (De valer). 1. f. Valor, aprecio de algo. 2. Calidad de una persona que vale. 3. Valimiento, privanza. 4. Facción, parcialidad. mayor valía. f. Acrecentamiento de valor que, por circunstancias externas, recibe algo, independientemente de… …   Diccionario de la lengua española

  • valia — s. f. 1. Valor intrínseco ou estimativo. 2. Merecimento, valor. 3.  [Figurado] Valimento, importância. 4. época das valias: o tempo em que o gado tem mais procura e sobe de preço …   Dicionário da Língua Portuguesa

  • valia — valià 1 dkt. Tvirtõs, silpnõs vãlios žmogùs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • valia — statusas T sritis švietimas apibrėžtis Sąmoningas veiksmų pasirinkimas. atitikmenys: angl. will vok. Wille rus. воля …   Enciklopedinis edukologijos žodynas

  • valia — statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Psichinis vyksmas – sąmoningas veiksmų, poelgių pasirinkimas ir reguliavimas, padedantis žmogui įveikti kliūtis siekiant tikslo. Išoriškai reiškiasi veiksmais ir judesiais. atitikmenys: angl.… …   Sporto terminų žodynas

  • valia — 2 valià adv. Sch177, KII41, Jrk32, NdŽ, OGLIII283, KŽ, Rg, Vrb; R125, MŽ165 galima, leidžiama, nedraudžiama: Drįstu, man valia R102, MŽ134. Valia man eit ir pasilikt MŽ526. Ar valià taip elgtis? DŽ. Anuodum valià duoti, valià neduoti Nt. Nėra …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • valía — ► sustantivo femenino 1 Valor o calidad de una persona o cosa: ■ tiene joyas de mucha valía; es un chico de valía. SINÓNIMO valoría valer 2 Preferencia en el favor y confianza de un alto personaje. SINÓNIMO privanza 3 Grupo de gente separada del… …   Enciclopedia Universal